Naujoji Kairė 95

Intelektualinis kairiosios pakraipos judėjimas

Archive for the ‘ekonomika’ Category

“Demokratija be darbo judėjimo?“ Knygos pristatymas

Posted by Tomas Čiucelis kovo 9, 2009

“Demokratija be darbo judėjimo?“

2009 m. kovo 13 d. (penktadienį) 16 val. LR Seimo Europos informacijos biure
DEMOS kritinės minties institutas kartu su leidykla Kitos knygos
pristato pirmąją originalią kairiosios minties knygą posąjūdinėje Lietuvoje.

Knygoje klausiama: ar įmanoma demokratija be stiprių profsąjungų? Kaip galima apginti paprastų dirbančių žmonių teises? Ar iš tikrųjų beveik dvidešimt metų vykdytos neoliberalios reformos Lietuvos visuomenei atnešė laisvę, demokratiją ir gerovę?

Knygoje karieji intelektualai paprastai ir suprantamai pasakoja apie Europos darbo žmonių kovą už žmogaus teises, veiksmingesnį demokratinį atstovavimą, taip pat apie profsąjungų veiklą Lietuvoje ir apie darbo judėjimo strategiją ir taktiką.

Knyga iliustruota Niujorke gyvenančio menininko Aido Bareikio grafikos darbais.

Pristatyme dalyvaus keletas knygos autorių:
sudarytojas Andrius Bielskis,
europarlamentaras Justas Vincas Paleckis,
sociologė Rasa Baločkaitė,
lyčių lygybės konsultantas Algirdas Davidavičius,
žurnalistė Džina Donauskaitė ir kiti.

Po knygos pristatymo visi susirinkę bus kviečiami diskutuoti apie aktualias profesinių sąjungų problemas.

Kviečiame visus nepabūgti penktadienio tryliktos ir sudalyvauti. Įėjimas laisvas.

DEMOS
Kritinės minties institutas

Kontaktai:
Jolanta Bielskienė
mob. 865255045
demos@inbox.lt

Posted in aktualijos, aktyvizmas, demokratija, ekonomika, ekonomikos politika, knygos, naujienos, politika, renginiai, žmogaus teisės | Su gaire: | Leave a Comment »

Naujas straipsnių rinkinys: “Demokratija be darbo judėjimo?“ (Sud. Andrius Bielskis)

Posted by Tomas Čiucelis kovo 5, 2009

demokratija_be_darbo_judejimo_mediumDemokratija be darbo judėjimo?

Sudarė Andrius Bielskis

straipsnių rinkinys
minkštais viršeliais su atvartais
išleista kartu su NK-95 ir Demos

Kitos Knygos, Vilnius, 2009

Ar įmanoma demokratija be stiprių profsąjungų?
Kaip galima apginti paprastų dirbančių žmonių teises?
Ar iš tikrųjų beveik dvidešimt metų vykdytos neoliberalios reformos Lietuvos visuomenei atnešė laisvę, demokratiją ir gerovę?
Ką reiškia rinkos fundamentalistų teiginiai, kad gerovės valstybė stabdo ekonominę plėtrą ir yra nesuderinama su ekonominiu efektyvumu?

Demokratija be darbo judėjimo? – pirmoji originali kairiosios minties knyga posąjūdinėje Lietuvoje padės ne tik atsakyti į šiuos klausimus, bet ir suprasti, kokią reikšmę demokratijai turi profesinės sąjungos. Šioje knygoje Lietuvos kairieji intelektualai kartu su Estijos ir Norvegijos akademikais bei profsąjungų aktyvistais suprantamai pasakoja apie Europos darbo žmonių kovą už žmogaus teises, veiksmingesnį demokratinį atstovavimą, taip pat apie profsąjungų veiklą Lietuvoje bei kituose Europos kraštuose ir apie darbo judėjimo strategiją bei taktiką. Knygos autoriai yra įsitikinę, kad demokratija, paprastų darbo žmonių teisių apsauga bei darni krašto ekonominė plėtra yra neįmanoma be konsoliduoto ir stipraus darbo judėjimo. Laisvos rinkos šauklių nenuilstamas noras liberalizuoti darbo rinką bei supaprastinti darbo teisę ne tik prisideda prie žmonių skurdinimo, bet ir silpnina demokratiją. Atėjo laikas mesti iššūkį neoliberalizmo ideologijai!

Posted in aktualijos, darbuotojų teisės, demokratija, ekonomika, ekonomikos politika, kairė, knygos, naujienos, politika | Su gaire: , , , , , , , , , , | 1 Comment »

NK95 ir VISI: R.Šimašiaus skyrimas teisingumo ministru būtų nedovanotina klaida

Posted by Tomas Čiucelis lapkričio 17, 2008

Naujosios Kairės 95 ir Viešojo intereso saugos instituto (VISI) pareiškimas

Nors laisvosios rinkos ideologiją ištiko pasaulinis bankrotas, Lietuvos konservatoriai ir krikdemai siūlo teisingumo ministro postą radikaliausiam Miltono Friedmano ekonominės mokyklos propaguotojui, rinkos ekstremistui R. Šimašiui. Gal tokiu būdu krikdemiškieji konservatoriai nori atsidėkoti Laisvosios rinkos institutui ir asmeniškai R.Šimašiui už „pereinamuoju laikotarpiu“ bei masinės privatizacijos metais suteiktas ideologines tikrovės iškraipymo paslaugas? Kita vertus, tai dėsninga: sunkiai nuspėjamos ekonominės krizės aplinkybėmis iš stalčių vėl traukiami šoko terapijos receptai, o į sceną vėl sugrįžta šokdaktariai, kurie pasirodė tokie „veiksmingi“ (ir pragaištingi šimtams tūkstančių žmonių) pereinamuoju laikotarpiu praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje.

Nors pasigirsta gynėjų, sakančių, kad demokratinėje šalyje kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, šiuo atveju argumentas yra netinkamas. R. Šimašius, pasisakydamas apie ekonominę Lietuvos perspektyvą, atstovauja ne savo, bet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir jo rėmėjų nuomonę ir ideologiją. R. Šimašius ne kartą yra pareiškęs, kad jam visiškai svetimos demokratinės lygybės, lygių galimybių ir socialinio teisngumo idėjos, nesuprantama viešojo intereso sąvoka, o jo vadovaujamas institutas surengė ne vieną konferenciją, kurioje buvo ciniškai kalbama apie demokratiją kaip (paskutinę) kliūtį laisvosios rinkos triumfo kelyje. Būtent R. Šimašiaus vadovaujamas LLRI padėjo mūsų šalyje įsitvirtinti oligarchiniam režimui. Būtent jų įpiršta politika sukėlė krizę Sodros, švietimo, kultūros, aplinkosaugos ir kitose ypatingo socialinio atsakingumo reikalaujančiose srityse.

Paskyrus jį ministru, LLRI prezidento pareiškimai taptų valstybės ir vyriausybės dienotvarkės punktais. Ar tikrai norime, kad LLRI formuotų bendrą mūsų šalies poziciją? Kad ir Teisingumo ministerija virstų LLRI filialu?

Susipažinus su viešai skelbiamomis LLRI ideologų mintimis ir peržiūrėjus jų deimantinių rėmėjų sąrašą, galima daryti išvadą, kad LLRI demagogams teisingumas rūpi mažiausiai. Nors Lietuvos „laisvarinkiečiai“ tvirtina, kad kovoja su pernelyg didele valdžios įtaka ekonomikai ir visuomenės procesams, iš tiesų savo veikla jie remia stambaus verslo ir valdžios struktūrų „susicukravimą“.

Negana to, LLRI ekspertai su savo prezidentu R.Šimašiumi priešakyje aršiai puola visuomenę, kritikuojančią neskaidrius valdžios institucijų veiksmus privatizuojant viešąsias erdves. LLRI, kurio prezidentas ruošiasi tapti teisingumo ministru, stoja privačių bendrovių pusėn, kurios persekioja ir per teismus siekia susidoroti su piliečiais, kritikuojančiais korupcinę sistemą ir mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomų pareigūnų daromus įstatymų pažeidimus

Tendencingi LLRI ekspertų išpuoliai prieš visuomenę tarnauja su valdžios struktūromis suaugusiam korumpuotam verslui, o ne viešajam interesui, kuris ir sudaro teisingumo esmę.

Klausiame, ką reiškia dereguliacija teisingumo sistemoje? Ar mūsų teismai bus paversti aukcionais, kuriuose teisingumas bus parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą?

R. Šimašiui tapus teisingumo ministru, aktyvūs piliečiai toliau bus pravardžiuojami „viešojo intereso falsifikatoriais“ (Šimašiaus terminas). Profsąjungų darbui bus kenkiama keičiant Darbo kodeksą, Streikų, Susirinkimų įstatymus ir siekiama visiškai sunaikinti profesines žmonių sąjungas, o vargana socialinės paramos struktūra bus visiškai sugriauta.

Ar tai ir yra tas konservatorių ir krikdemų Tėvynės „gelbėjimo planas“?

Palaikome Lietuvos profsąjungų pasisakymą prieš LLRI prezidento R. Šimašiaus skyrimą Teisingumo ministru ir raginame naująją koaliciją nebedaryti eksperimentų su bankrutavusia ideologija.

Posted in aktualijos, aktyvizmas, demokratija, ekonomika, pilietinė akcija | Su gaire: , , , , | Leave a Comment »

KONFERENCIJA “Naujosios kairės atgimimas: demokratija, ekonomikos plėtra ir darbo judėjimas“

Posted by Tomas Čiucelis gegužės 9, 2008

KVIETIMAS

Ar galimas ekonomikos augimas be socialinės atskirties didėjimo?
Ar konfliktas tarp darbuotojo ir darbdavio neišvengiamas?
Ar galima laimėti mūšį dėl socialinio teisingumo ir gerovės valstybės kovojant tik už save?

Kviečiame drauge ieškoti atsakymų į šiuos
ir kitus dirbančiųjų interesų gynėjams aktualius klausimus
gegužės 24-25 d. Lietuvos ir Norvegijos kairiųjų intelektualų
ir darbo judėjimo (profsąjungų) organizuojamoje konferencijoje

Naujosios kairės atgimimas:

demokratija, ekonomikos plėtra ir darbo judėjimas

Konferencijoje, kuri vyks Vilniaus m. Savivaldybės Tarybos posėdžių salėje (Konstitucijos pr. 3),
kartu su abiejų šalių profsąjungų atstovais dalyvaus žinomi Lietuvos ir Norvegijos aktyvistai – intelektualai, aktyviai dalyvaujantys viešame gyvenime ginant darbuotojų teises, skatinant darbo judėjimą, pasisakant prieš stambaus kapitalo įsigalėjimą. Renginyje bus svarstomos ne tik idėjos ir ateities perspektyvos, bet ir konkretūs veiksmai, kurių galima būtų imtis jau dabar, siekiant, kad dirbančiųjų teisės nebūtų paminamos.

Visų renginio organizatorių ir rėmėjų vardu kviečiame dalyvauti ir laukiame atvykstant gegužės 24 d. 10 val. Renginys vyks anglų kalba. Bus sinchroninis vertimas.

Naujoji Kairė 95 (www.nk95.org) ir Fondas Manifest (www.stiftelsenmanifest.no)

Renginio koordinatorė:Jolanta Bielskienė, VšĮ DEMOS kritinės minties institutas
tel. 865255045,
demos@inbox.lt

Būtume dekingi jei apie ketinimą dalyvauti konferencijoje praneštumėte adresu: demos@inbox.lt

Posted in aktualijos, aktyvizmas, darbo rinka, darbuotojų teisės, diskusijos, ekonomika, ekonomikos politika, kairė, konferencija, naujienos, politika, sociologija, Uncategorized, žmogaus teisės | Su gaire: , , , , , | 3 Comments »

Paslėptas globalizacijos feisas, arba “Vergystė pagal korporacijas“

Posted by Aušra Pažėrė vasario 17, 2008

radau čia tokį youtubą apie Bangladešo moterų vergovę korporacijoms, visišką beteisiškumą ir t.t…

Posted in darbo rinka, darbuotojų teisės, ekonomika, žmogaus teisės | 1 Comment »

Ekonominės migracijos demonizavimas “Versluchoje“: kinų kvartalai, baltarusių rajonai…

Posted by Algis vasario 4, 2008

Šiandien “prie kavos“ (o iš tikro bandydamas ilgiau išvengti nemalonaus darbo) vartydamas popierinę “Versluchą“ radau straipsnį (jo sutrumpinta versija yra internete), kuriame tokie stambaus verslo pinokiai (t.y. pusiau-savarankiški stambesnių žaidėjų ruporai) kaip vežėjų asociacijos “Linava“ prezidentas su pasididžiavimo savimi mina teigia, kad nežino “kaip orientuoti jaunus žmones, kad jie, dar nebaigę aukštųjų mokyklų, nevažiuotų į užsienį plauti indų, o rinktųsi darbininkišką specialybę ir po minimalaus parengimo panašius pinigus kaip Vakaruose uždirbtų pas mus“.

Kaip suprasti šitą sakinį? Žmonės turi laisva valia rinktis menkiau apmokamą, mažesnės kvalifikacijos darbą (“darbininkiškų specialiybių“), kad dirbdami viršvalandžius galėtų uždirbti tiek pat, kiek indų plovėjai Vakaruose? Skamba man kaip dvigubas ir jaunų žmonių ir paties darbo nuvertinimas.

Kitas kalbėtojas dar įdomesnis — tai daug kam žinomas Danas Arlauskas, ne visuomet maloniai pagarsėjusios Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius (jų svetainėje pristatomas, greičiausiai nevalingai, kaip Danukas). Antai, santūriai džiaugdamasis, kad ribota ekonominė migracija Lietuvon atneštų pakankamai naudos, tuo pat metu prideda:

“/…/Pavojus kiltų, jei pradėtų važiuoti bet kas, kas tik nori palikti savo tėvynę [? — A.D.], tačiau mes dar nesame valstybė į kurią veržiamasi ieškant gerovės“, — įsitikinęs p. Arlauskas, manantis, kad kinų kvartalų ir baltarusių rajonų pas mus nebus. / Kiek imigrantų mums reikia, niekas negali pasakyti, nes ekonomikos augimas letėja /…/. “Problema, kad mes nemokame kurti gilių analizių ir prognozių ilgesniam laikotarpiui“, — neslepia p. Arlauskas.

Hmm, anokia čia paslaptis, kad tiek valdininkai, tiek stambaus kapitalo vadybininkai yra buitiniai (t.y. proginiai, nenuoseklūs dėl neišsilavinimo) klasistai-rasistai, o ir gilių analizių rašyt nemoka bei vargu ar dar mokės. Ne problema. Įdomiau, kad VŽ visa tai pateikia kaip vyraujančią “ekspertų“ nuomonę, atsveriama tik neapibrėžtais ir savęs neįpareigojančiais LR SADM valstybės sekretoriaus Rimanto Kairelio (galime vadinti jį tefloniniu — jis ten sėdi jau virš 13 metų) pakosėjimais a la “visos ES šalys konkuruoja dėl darbo jėgos, Lietuvai ši problema vis aktualesnė, manau…“.

Na, manau lygiai taip pat — problemos aktualumą ženkliai aštrina vietos sprendimų priėmėjų, t.y. verslo darbdavių, valstybės sekretorių, kompanijų prezidentų net nebandomas slėpti menkinamas požiūris į darbingus žmones kaip į mechaniškai valdomus “žmogiškuosius išteklius“, tarp kurių, pageidautina, neturėtų daugėti tokių “piktžolių“ kaip kinai, baltarusiai, o gal dar romai, čečėnai ar dar “biesas žino kas“. Mat “jie“, kaip man sakė niūriais 1996 m. Pabradės imigrantų sulaikymo centro direktorius Tuinyla (TS-LK), “jie valgo mūsų duoną ir spjaudo mums į akis“. Atsiradus jų rajonams, kvartalams, o trumpiau — getams — “kiltų pavojus“ (greičiausiai lytinių ligų ir antisocialaus elgesio).

Taaip, trūksta mums Lietuvoje socialinių-ekonominių ar darbo rinkos analizių gilumo ir toliaregiškumo. Užtatai bent jausmus (baimė, nerimas, nepasitikėjimas) mokame netiesiogiai įvardinti — jau šioks toks atspirties taškas …

Posted in darbo rinka, darbuotojų teisės, ekonomika, ekonomikos politika, komentarai, rasizmas, žmogaus teisės | 3 Comments »