Herojiškas pasipriešinimas žiaurumui ir priespaudai

Jau seniai norėjau užveisti šią temą NK bloge. Manau, tai viena svarbiausių ne tik politinio, bet, sakyčiau, “kasdienio”, “buitinio” kairumo temų, uždavinių ir tikslų kartu visa tai apjungiant mūsų gyvenimuose.

Kodėl?

Dėl to, kad ekonominis išnaudojimas, socialinis engimas, politinė priespauda ir buitinis smurtas — visi tie dalykai remiasi tarpasmeniniais žiaurumo santykiais, asmenų žiaurumu (ar atviru/aktyviu, ar slepiamu ir pasyviu).

Dr.  Phillip Zimbardo iš Stanfordo universiteto (visiems čia turėtų būti žinomas po savo “kalėjimo” eksperimento, kuomet paaiškėjo, kad “paprasti” žmonės, tapę “prižiūrėtojais”, kartu tapdavo netikėtai žiaurūs) yra, man atrodo, vienas iš geriausių (nuosekliausių, išsamiausių) šaltinių šia tema ir ypač — kaip stabdyti ir priešintis žiaurumui/priespaudai, nesvarbu kokiame kontekste jie mus pasirodytų.

Dabar dalyvaudamas viename geriausių idėjų generavimo renginyje JAV, jis pasakė, kad ko visame pasaulyje (o ypač JAV) trūksta, tai mokyti vaikus ir mokytis patiems drąsaus, t.y. heroic, pasipriešinimo žiauriam ar engiančiam elgesiui. Mokytis buitinio heroizmo, ne komiksinio (kadangi šis remiasi išgalvotomis super-galiomis, kurių mes, deja, neturime): atviro, aiškiai išsakyto, parodyto, nuoseklaus pasipriešinimo tiems dalykams.

Tai mintis, kurią jau seniai ir ne taip aiškiai ir grakščiai turėjau, žvelgdamas į mus visus ir mūsų vaikus. Turime tą daryti visur ir visada.